Pjauti

Pjauti

Pjau|ti, ~na, pjovė
1. atskirti dalį aštriu įrankiu: mėsą peiliu ~na. noragas ~na velėną. eisiu malkų p. p. medį į lentas. lentas p.|sngr.: ä–jome vytelių ~tis.
2. žudyti aštriu įrankiu ar dantimis: žąsį, veršį p. rėkia kaip ~namas. vilkai ~na avis.|sngr.: pjovėsi, bet nepasipjovė.
3. kąsti, pulti (apie šunį, vabzdžius): savo žmogaus šuo nepjauna. sparvos labai gyvulius ~na. blusos ~na.|sngr.: pradėjo ~tis bitės.
4. javus ar šieną dalgiu, mašina rėžti: iš tos pievos ~davo dvi žoles. rugiai jau ~tini. ką pasėsi, tą ir ~si (flk.) .
5. rėžtis į kūną: virvė plona, ~na pečius. suknelė siaura, pažastis ~na.|sngr.: pantis ~nasi arkliui į kojas.
6. prk. rieti, nesutikti: vienas kitą ~na.|sngr.: jums tai tik ~tis.
7. prk. varginti, gelti: kosulys, ligos, rūpesčiai, skolos žmogų ~na. tie kalnai tai ~na arklius(sunku į juos važiuoti).vidurius ~na(skauda).rėmuo ~na(ėda). pjovėj|as, ~a d