Protas

Protas

Prot|as (2)
1. aukščiausias pažintinės veiklos laipsnis;
mąstomoji, protaujamoji galia;
sąmoningo, išmintingo veikimo pagrindas: ~o darbas, jėga.
2. žmogaus sugebėjimas mąstyti, suprasti, išmanymas: šviesaus, didelio ~o žmogus. jo p. lyg mažo vaiko. su ~u dirba. šaukštu ~o neįkrėsi (flk.) . svetimu ~u negyvensi (flk.) . daug pinigų, maža ~o (flk.) .
3. galvos smegenų veikla: viso ~o žmogus. ~o(psichinė)liga.
4. prk. žmogus kaip protautojas: didžiausieji žmonijos ~ai. ^ ~o dantis(vėliausiai dygstantis dantis). į ~ą ateiti(pasidaryti protingam).iš ~o eiti (išeiti, kraustytis, išsikraustyti)(netekti sveiko galvojimo).iš ~o išvaryti(susukti galvą;
paversti bepročiu).~o netekti (nustoti)(išprotėti).~ą pamesti(apkvaišti, išprotėti).~ą sumaišyti(sukvailinti).p. susimaišė(išprotėjo)