Ranka

Ranka

Rank|a (2)
1. viršutinė žmogaus galūnė;
tos galūnės dalis iki riešo, plaštaka: dešinė, kairė r. stipri, švelni r. glosto, muša, rodo, moja (su) ~a. ~as plauti, trinti. laisvos, pilnos rankos. rankų darbo įrankis. vaiką paėmė ant rankų. paspausti ranką. į ~as(tiesiog)atiduoti. per ~as pasiuntė. ~as aukštyn(įsakymas pasiduoti)!sutiko išskėstomis rankomis (labai maloniai).namas po kairei rankai(iš kairės pusės).paimk vaiką už ~elės. svetimos rankos žarijoms žarstyti (flk.) . daug rankų didžią naštą pakelia (flk.) .|prk.: visur reikia rankų (darbo jėgos).gyvena iš savo rankų.
2. prk. valdžia, galia: nėra namuose tvirtos rankos. paėmė valdžią į savo ~as. pakliūsi į jo ~as. ant rankų nešioti (labai mylėti, gerbti).atbulomis (atžagariomis) rankomis (atmestinai).auksinių rankų (labai nagingas, darbštus).dešinė r.(artimiausias padėjėjas).dykomis rankomis(be ginklų;
be dovanų).į ranką eina (sekasi).iš rankų krinta (nesiseka dirbti).iš