Riba

Riba

Rib|a (4)
1. erdvės ar laiko tarpų skiriamoji vieta;
siena: šalies, krašto ribos. galutinė, aiški r. žinomas už lietuvos ~ų.
2. leidžiamoji norma, paskutinis laipsnis: svorio, stiprumo r. viskam yra ribos. padorumo ribos. džiaugsmui nebuvo ~ų.
3. mat. pastovusis dydis, prie kurio artėja kintamasis dydis, priklausomas nuo kito kintamojo dydžio ribė|ti, riba, ~jo
1. mirgėti: lekia, tekiniai tik riba. žvaigždės danguje ~te riba.
2. raibuoti: akyse riba.
3. ribuliams darytis, ribuliuoti: vanduo nuo vėjelio ~jo. ~jimas (1)