ŠALAVIJAS (Salvia)

Šalavijai – gausiausia notrelinių (Lamiaceae) šeimos gentis. Žinoma apie 700 rūšių, kurios yra vienmečiai, dvimečiai, daugiamečiai žoliniai augalai, puskrūmiai. Lietuvoje aptinkamos 6 savaiminės rūšys. Šie augalai yra šviesamėgiai, bet gali augti ir nedideliame šešėlyje. Dirva turi būti lengva, puri, vidutinio drėgnumo, puveninga. Peržydėjusius reikia nugenėti iki pusės. Kai kurie šalavijai rudenį pražysta dar kartą. Plačiau skaitykite žurnale „Gėlių spalvos“ Nr. 26 - „Daugiamečių gėlių enciklopedija, 5 dalis“.

Susiję straipsniai:
„Šalavijas virtuvėje“
„Vaistinis šalavijas – save mylinčioms moterims“


    

Raudonžiedis šalavijas (S. splendens) raudonų žiedų viršūnėmis – viena ryškiausių vasarinių gėlių. Užauga iki 20–50 cm aukščio. Dabar yra veislių baltais, rausvais, violetiniais ir kitų spalvų žiedais. Dailusis šalavijas (S. viridis) marguoja baltomis, rožinėmis arba violetinėmis viršūnėmis, nors nedideli tikrieji žiedai skleidžiasi žemiau.
Miltuotieji šalavijai (S. farinacea) pilkais stiebais ir smulkiais mėlynais žiedeliais panašūs į levandas. Rečiau auginami skaisčiažiedžiai (S. coccinea) ir mėlynieji (S. patens) šalavijai, sudarantys retesnius, aukštesnius kerus.
Žydi nuo birželio iki rudens. Peržydėjusius žiedynus reikia iškirpti.
Gerai auga šviesioje saulėtoje vietoje, apysausėje, bet derlingoje žemėje.
Plačiau apie vienmetes gėles žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 47 „Vienmetės gėlės“.
Kaip džiovinti šalavijus galite rasti žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 54 – „Augalai sausoms puokštėms“.