Žaidimai visiems
Siūlome vaikinams
Siūlome merginoms
okeanija,
car tar,
dziedas,
pexion,
makita,
vimeo,
kolosas,
grožio paslaugų servisas,
sezonas,
kolekcijos,
daugiau rezultatų...
Skelbimo paieška
Paskutinės paieškos
Informacijos paieška
Paskutinės paieškos
Lietuvos respublikos ministras pirmininkas 1920.06.19? 1922.01.18,
Lietuvos valstybes ir visuomenes veikejas. Vienas lietuviu krikscioniu demokratu partijos lyderiu, leido zurnala "Tauta",
Cheminis elementas, kurio pavadinimas kilo is lotynisko zodzio, reiskiancio "magnetas",
Kokiu vardu geriau zinomas senoves romos imperatorius Markas Aurelijus antoninas,
Didele, iki 60 cm skersmens, juru zvaigzde, gyvenanti Ramiajame vandenyne prie Australijos krantu ir mintanti koralu polipais,
Vikūnų g., Panevėžiuko k., Kauno r. sav.,
Vilties g., Panevėžiuko k., Kauno r. sav.,
Žalioji g., Panevėžiuko k., Kauno r. sav.,
Žvejų g., Panevėžiuko k., Kauno r. sav.,
Paupio g., Papiškių k., Kauno r. sav.,
Jei kilo klausimų, turi pastabų ar pasiūlymų, rašyk forumas@dr.lt.
| | 2012.10.02 15:24 |
|
|
Enciklopedija
Patyręs
|
Sausmedžių gentyje yra apie 180 rūšių (Kinijoje auga apie 100 rūšių) krūmų ir lianų, vasaržalių ir visžalių augalų. Lianų pasaulyje yra apie 20 rūšių, o Lietuvoje auginamos tik 7–9 rūšys ir kai kurios veislės. Japoninis sausmedis (L. japonica) savo tėvynėje užauga iki 10 m aukščio. Lietuvoje
dažniausiai auga kaip pažeme besidriekiantis augalas, nes užsivynioję ant atramų stiebai retai kurią žiemą nenušąla iki sniego dangos. Labai graži japoninio sausmedžio veislė ‘Aureoreticulata’ – nedideli lapeliai išmarginti geltonu gyslų tinkleliu ir geltonomis dėmėmis. Labai ilgai
lapų nenumeta visžalis (L. sempervirens) ir Brauno (L. x brownii) sausmedžiai. Dažniausiai auginami apskritalapis (L. caprifolium), stambiažiedis (L. x tellmaniana) ir vijoklinis (L. periclymenum) sausmedžiai. Jie yra ištvermingiausi. Botanikos sodų ir retų augalų kolekcijose galima rasti geltonąjį
(L. flava), palaipinį (L. prolifera), raudonžiedį (L. x heckrottii) sausmedžius. Visi jie ant atramų vyniojasi stiebais. Apskritalapio ir vijoklinio sausmedžių žiedai – labai kvapūs. Priežiūra. Japoninį sausmedį labai patogu auginti vazone, nes ši rūšis – pusiau visžalė arba
visžalė, smulkesnė už kitas. Atšalus orams jį geriausia perkelti į vėsią (apie 10 ºC) patalpą arba žiemos sodą – ten augalas žaliuos toliau. Balkonuose, lauko vazonuose geriausia auginti nedidelius sausmedžius; kasmet reikia juos genėti. Ypač svarbu nukarpyti nesumedėjusias ūglių
viršūnes, kurios žiemą visada nušąla. Per metus sausmedžiai gali užauginti 0,5–2 m ilgio ūglius. Į vazonus sodinami antramečiai sodinukai. Jiems reikalingas derlingas dirvožemis ir geras drenažas. Vasarą būtina reguliariai laistyti, patręšti. Saulėtoje vietoje žydi gausiai.Grunte prie namo
pasodinti ir atramomis prie sienos lipantys sausmedžiai dažniausiai gerai žiemoja nepridengti. Jautriausi šalčiui – japoninis, visžalis ir Brauno sausmedžiai.Jei senų sausmedžių apatinės stiebų dalys lieka be lapų, augalus galima atnaujinti: pavasarį nukirpti ūglius, virš žemės paliekant tik
30 cm. Patręšti sausmedžiai vėl greitai ir gražiai atželia. Dauginimas. Sėklomis sausmedžiai dauginami labai retai, ne visi jas subrandina. Prieš sėją sėklas reikėtų 1–2 mėnesius stratifikuoti. Nesunku dauginti auginiais. Birželio pabaigoje – liepos pirmoje pusėje auginiai kerpami
su dviem poromis lapų. Gerai įsišaknijusios atlankos ir šaknų atžalos atskiriamos pavasarį. Apie sodo lianas galite rasti žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 50 – „Vijokliai kambariui ir balkonui“. Daugiau apie spalvinguosius lapuočius galite rasti
žurnale „Augalų pasaulis“ Nr. 52 – „Spalvingieji lapuočiai“.
|
|
|
|
|