Seksualinis nesuderinamumas

Sveiki,

Esu priėjęs šiokią tokią kryžkelę gyvenime ir noriu pasidalint savo patirtim, išgirst nuomonę kitų, nes problema tikrai aktuali.
Kartu esam jau 15 metų, tikrai laimingų metų, bet seksualinio nesuderinamumo problema pas mus buvo visada. Ir mes jos nesprendėme, t.y. as susitaikydavau su tuo, jog reiks badaut, jog mano poreikiai daug didesni, nes juk neversi mylimo žmogaus daryti kažko per prievartą. O nesprendžiamos problemos kaip žinia anksčiau ar vėliau iškyla į paviršių ir sprogsta Sprogo ir pas mus. Prieš keletą metų mane pradėjo kankinti kažkokia lengva depresija. Niekaip nesupratau kodėl, nes šeimoje darna, kitose srityse kuriose sukuosi viskas einasi puikiai. Pradėjau gilintis, analizuot save, savo psichologiją, mintis. Išvada labai aiški. Mano poreikiai niekada nebuvo tenkinami, pagal nutylėjimą buvau paliktas gelbėtis pats, kalbėtis apie tai taip pat nesikalbėdavom, nes jai daugiau nereikia ir ji nieko negali padaryt. Trumpai tariant ilgai besitęsianti ir manęs netenkinanti situacija per ilgą laiką prislėgė ir mane, nors visada jausdavausi labia stiprus. Galiausiai tai pradėjo jaustis ir santykiams, pradėjome tolti vienas nuo kito. Tai sukėlė dar vieną problemėlę - emocinį badą man, nes žmona pajutusi krizę užsidarė dar labiau, neberodė jokių emocijų, nors man to reikėjo kaip oro.
Dabar, kai rašau čia, situacija pasikeitusi. Mes viską išsiaiškinom, supratom priežastis, daug apie tai kalbėjomės. Žmona žūt būt stengiasi išsaugoti santuoką, stengiasi duoti man tai ko visada trūkdavo. Bet karts nuo karto aš labai aiškiai pajuntu, kad ji vargsta, vargsta dėl didelių skirtumų tarp mudviejų. O kai jauti, jog žmogus duodamas tau meilę bei artumą, vargsta, tai nebetenka žavesio ir svarbiausia tikrumo.

Štai tokioje kryžkelėje esu aš. Kryžkelėje todėl, kad reikia priimti sprendimą. O variantai keli:
1. Toliau kankinti žmoną. Man nuo to kažkiek geriau, bet nesu tikras jog tai pilnai gelbsti. Bent jau kol kas, po keletos mėnesių pastangų. Plius ne komforto būsenoje dabar yra ji ir tai anksčiau ar vėliau prasiverš.
2. Skirtis. Šį variant atmetu iškart, nes turim nuostabius vaikus, plius tikrai mylim vienas kitą. Norėčiau su ja pasent.
3. Atsirasti dar vieną artimą žmogų, kuris užpildytų tuštumą. Šis variantas ir traukia, ir baugina. Baugina, nes žinau, jog tai gali sugriauti šeimą. Traukia, nes tai uždrausta zona, nors dauguma draugų senai joje apsilanko ir nei trupučio nesiparina
4. Nebekankinti žmonos, o toliau kankinti save. Ši variant taikiau ilgai ir jis išsisėmė, ko gero taip nebegalėčiau.

Gal galit savo patirtim ir sprendimais pasidalinti ir kiti, išgyvenantys panašias situacijas. Labai įdomu kaip įvykiai klostosi praktikoje, priėmus vieną ar kitą sprendimą. Dėkui

Visų pirma reikia išsiaiškint kodel ji nenori tai dažnai kaip tuš Gal tu tik savimi lovoje rūpiniesi o jei maža malonumo, gal ji pavargusi nuo darbu, namų ruošos tai naturaliai laisvu laiku nieko nebesinori. tad visų pirma reikia ieškoti priežaščiu o tik tada sprendinų.

Esmė ne kažkur giliai, esmė pačiam nesuderinamume. Per viena atvirumo valandėlę žmona man yra prisipažinus, kad jai net baisu ką aš su ja darau, t.y. ją iki šiol stebina nauji ir neatrasti pojūčiai kuriuos jai suteikiu. O aš ir pats jaučiu, kad moku ne tik išauginti moteriai sparnus, bet ir išgauti bei išpildyti visus jos troškimus. Viską ką darau gyvenime darau su didele aistra, o žaidimai su mylima moterimi tame užima itin svarbią vietą.
Na iliustruosiu pavyzdžiu. Mano toks temperamentas, kad jei negaunu savo moters 3 dienas, sunkiai galiu apie kažką kitą begalvot. O visą mūsų bendrą gyvenimą 3 dienos būdavo pats mažiausias laiko tarpas, po kurio ji mane prisileisdavo. Tiesiog skirtinga fiziologija, nes man idealu būtų turėti savo moterį kasdien, o maždaug kas antrą dieną būtų minimumas, prie kurio aš dar jausčiausi laimingas....

Kažkodėl skaitant jūsų straipsnį man susidarė nuomonė, kad nerimtai galvojate apie savo problemą. Siūlyčiau apsilankyti pas tikrą specialistą, o ne kažkokiame forume, kur renkasi visokia fauna.

Susirandi meiluze.Problem solved

Variantas atrodo patrauklus, juolab kad ir laiko meiluzei rasciau, o ir laiminga kita moteri tikrai padaryciau. Jauciu, jog turiu tam talenta. Tik va truputi baisu, ar neiklimpsiu pats per giliai...

Na, jei esi tikras vyras, tai pas kitas nevaikščiosi, o geriau pagalvosi, kaip žmoną suviliot. Juk yra labai svarbu ir tai kaip prieini prie jos. Pvz. man nepatikdavo, kai pas mane ateidavo mergina ir sako: davai pasimylim, vietoje to, kad ji kaip nors seksualiai apsirengtų ar pan.

Na vilioti kiek as suprantu labiau tinka moterims, o vyrai ko gero turetu sudominti, uzvesti, suintriguoti.
Tiesa, pats savo atzvilgiu viliojimo meno nepatiriu, nes zmona pasak jos pacios siuose reikaluose yra nesusipratele ir nemoksa.
Tame yra tiesos, nes as pavyzdziui kazkaip labai stengiausi tobulet sioje srityje visu santykiu metu, o ji praktiskai stovejo vietoje. Tad dabar ji kaip ir noretu gelbeti santuoka, bet nemoka ir del to pyksta, o as gelbeti galeciau, bet ne visada atrandu tam stiprybes

Na, tai turėk kantrybės ir išmokyk ją. Pasakyk ką ji turėtų daryti. Jei ji tikrai nori, tai pasistengs. Kartu išgyvent dviems skirtingiems žmonėms yra sunku, bet stengtis verta!

kartu išgyvent tiek metų ir dėl kažkokio š išsiskirt?

o tai ką ta tavo vargšė žmona turėjo daryt ?

Neiklimpsi,viskas ok.Jei negausi artimu santykiu,nei bb paciam nebestoves,nei pats saves vertinsi.Tik zmonai nesigirk,nebent nuspresi skirtis

Mylintis partneris iš karto pajaus išdavystę. Gal ir nepasakys. Bet pats žinai visas pasekmes.

Primink, o tiksliau prisimink, kaip gi buvo su tuo reikalu iki santuokos?...

Išdavystę ko gero pajus, aš net pats nežinau kaip pažiūrėčiau į akis po to. Meluoti savo brangiausiam žmogui nemoku.

O prieš santuoką buvo 2 etapai. Pirmas etapas buvo kai susitikdavom tik savaitgaliais - tada aišku viskas vyko mano ritmu
Po to apsigyvenom kartu. Patyriau didelį šoką, nes man net minčių nebuvo, jog ritmas pasikeis. O jis pasikeitė ir kardinaliai. Dėl to vyko labai daug triukšmingų ir tylių kovų, kuriose atsikovoti kažką rimtesnio sekdavosi sunkiai.
Na ir galiausiai, kai būsima žmona stipriai atsidavė įdomiam darbui, buvau tiek apleistas, jog susiradau kitą. Karštą bei aistringą. Na ir kadangi meluot nemoku, greit buvau sučiuptas. Teko rinktis ir pasirinkau tą, kurią mylėjau. Mes abu supratom, jog tai nebuvo vien mano klaida. Tai buvo abiejų klaidos. Tiesa pasakius po šių išgyvenimų sekė vestuvės, o aš truputėlį atsikovojau man reikiamo ritmo Bet nedaug. Taip pragyvenau ilgai, kol susigaudžiau, jog vis dėlto kenčiu, jog pasąmonė streikuoja prieš tokį gyvenimą.....

Tai jau taip...
Problema rimta, bet sena kaip pasaulis. Žodžiu, perskaičiau problemą ir pajaučiau, kad mano problemos lygiai tokios kaip tavo...
Net neįsivaizduoju ką patart protingesnio. Tik žinau, kad padės atviras pokalbis su žmona.

O kaip del taip vadinamos ''atviros santuokos'' ?

Net nedrįsčiau tokių dalykų prašyt, tiesa pasakius man tai nebūtų panašu į santuoką

vien jau kaip pateikti galimų sprendimų variantai, akivaizdu, jog pats nori tik vieno - susirasti kitą. ir tai atstumia, nes nuoširdžiai nesvarstai, kaip išspręsti situaciją, tiesiog susisuko smegenai ir parūpo tik paties poreikiai. 15 metų kartu nugyventa, ignoruojant kas netenkina, o dabar būtinai nori keisti situaciją. valio, bet ją keisti reikia kalbant su žmona ir ieškant kompromisų, kad vienam būtų geriau, o kitam netektų dėl to verstis per galvą. nes čia klausimas, kokia fantazija, kokie neįgyvendinti poreikiai, jei žmona kenčia, man tai niekaip nesisieja su meile ir mylėjimusi. galų gale, manau, nieko naujo nepasakysiu, senas patarimas, seksualinę energiją nukreipti kitur. geriausia sportas ar kita intensyvi, fiziškai nuvarginanti veikla, po kurios nebekiltų fantazijų apie seksą. su žmona stenkitės rodyti vienas kitam daug dėmesio ir švelnumo - bučiuokitės, apsikabinkit, žiūrėkit į akis, laikykitės už rankų, mėgaukitės kūnų artumu, masažais, pasiglostymais.. nebūtina žmonos gluminti eksperimentais, prisigalvoti nematytų, neregėtų naujovių, vartyti iš visų pusių ir valandų valandas be atvangos ... dažnesni, bet trumpesni ir švelnesni suartėjimai.. arba retesni, bet ilgesni ir grubesni. tik tokius variantus matau ir pačiam rinktis.. ar žmona yra mėsos gabalas.. ar žmogus, kurį myli ir gerbi. žmona neprivalo pildyti visų tavo įgeidžių, kaip ir neturėtų drebėti iš baimės, jog susirasi kitą ar išsiskirsi, nes taip manipuliuoti negarbinga.

tai kažkoks mitas. fizinis aktyvumas kaip tik skatina greitesnę kraujo apytaką. o jei žmona jo nemyli, tai natūraliai greičiausiai padidėjo to poreikis. o kai žmogus yra meilės būsenoje (na toje euforijoje), atvirkščiai kraujo apytaka sulėtėja ir nieko nesinori. yra net tokie "vaistai", kaip viagra, kurie būtent ir skatina greitesnę kraujo apykaitą. tad problema išvis yra ne tame, o grynai santykiuose. nes vedė jie tik todėl, kad jo žmona (dar būdama mergina) jį pasirinko.