ŠERMUKŠNIAI (Sorbus L.)

Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato zonose auga apie 100 šermukšnių rūšių, tarp kurių yra ir krūmų, ir aukštų medžių. Jaunų medžių laja kūgiška, su amžiumi platėja. Lapai paprasti arba sudėtiniai (neporomis plunksniški), rudenį dažnai ryškių spalvų. Žiedai 1–2 skersmens, balti, susitelkę į skėtiškus žiedynus šakelių galuose. Žydi antroje gegužės pusėje, birželį. Vaisiai – rutuliški arba pailgi geltoni, rusvi, oranžiniai ar raudoni smulkūs obuolėliai. Valgomi, vitaminingi, nors daugumos rūšių aitrūs. Šermukšniai gerai auga derlingose, laidžiose dirvose. Dauguma atsparūs žiemai, neblogai ištveria miestų sąlygas, bet dažnai pažeidžiami ligų ir kenkėjų.
Alksnialapis šermukšnis (Sorbus alnifolia (Sieb. et Zucc.) K. Koch) – plačios lajos 15–20 m aukščio medis. Lapai paprasti, elipsės formos arba siaurai kiaušiniški, dantyti, rudenį oranžiniai arba raudoni. Žiedai balti, smulkūs. Vaisiai apvalūs arba pailgi, geltoni arba raudoni su melsvu apnašu.
Grūstinis šermukšnis (Sorbus torminalis (L.) Crantz) – 10–15 m aukščio medis rutuliška laja. Lapai iki 10 cm ilgio, plačiai kiaušiniški, aštriai skiautėti. Rudenį lapai parausta. Žiedynai reti, iki 12 cm skersmens. Vaisiai 1–1,5 cm skersmens, pailgi, rudi, taškuoti.
Japoninis šermukšnis (Sorbus commixta Hedl.) išauga iki 4–7 m aukščio. Lapai sudaryti iš 11–15 lancetiškų smulkiai pjūkliškai dantytų lapelių, rudenį raudoni. Žiedynai 8–12 cm skersmens. Vaisiai gausūs, smulkūs (iki 7 mm skersmens), skaisčiai raudoni.
Kašmyrinis šermukšnis (Sorbus cashmeriana Hedl.) – iki 10 m aukščio medis raudonais ūgliais. Lapai sudaryti iš 15–19 mažų lapelių. Žiedynai 7–12 cm skersmens, pumpurai rožiniai, žiedai rausvai balti. Vaisiai balti, iki 1,8 cm skersmens.
Kininis šermukšnis (Sorbus hupehensis Schneid.) – 6–10 m aukščio medis. Lapai sudėtiniai, sudaryti iš 13–17 pailgos elipsės formos lapelių. Žiedai ilgakočiai, gelsvai balti. Vaisiai 6–8 mm skersmens, balti arba rausvi. Dekoratyvios veislės: Sorbus hupehensis ‘Coral Fire’ – žievė, lapai rudenį, lapkočiai ir vaisiai raudoni; ‘Rufus’ – vaisiai gausūs, tamsiai rožiniai; ‘November Pink’ – laja tanki, rutuliška, vaisiai 1 cm skersmens, rausvi, rudenį paraudonuoja.
Miltingasis šermukšnis (Sorbus aria (L.) Crantz) – 6–12 m aukščio medis plačiai kūgiška laja. Pumpurai, ūgliai, jauni lapai, žiedynai gausiai balsvai gauruoti. Lapai sveiki, elipsės formos ar kiaušiniški, negiliai dantyti. Žiedai nedideli, susitelkę šakotuose skydiškuose žiedynuose, žydi birželio mėnesį. Vaisiai apie 1,2 cm skersmens, oranžiniai arba rusvai raudoni, baltai miltuoti, salsvu, neaitriu miltingu minkštimu. Sukurtos kelios veislės: Sorbus aria ‘Aurea’ ir ‘Chrysophylla’ – gelsvais lapais; ‘Lutescens’ – viršutinė lapų pusė iki vidurvasario padengta gelsvai baltu pūkeliu; ‘Magnifica’ – stačiašakis medis su dideliais ryškiai žaliais lapais, gausiais žiedais ir vaisiais; ‘Pendula’ – nedidelis svyruoklinis medis smulkesniais, siauresniais lapais; ‘Salicifolia’ – retašakis medelis siaurais lapais; ‘Wilfred Fox’ – medis tankiomis, glaustomis šakomis, dideliais lapais, geltonais vaisiais.
Naminis šermukšnis (Sorbus domestica L.) – iki 20 m aukščio medis giliai sueižėjusia žieve. Lapai sudaryti iš 11–21 pailgo, dantyto lapelio. Žiedai susitelkę kūgiškuose 5–10 cm skersmens žiedynuose. Vaisiai valgomi, iki 3 cm skersmens, rutuliški arba kriaušės formos, geltonai žali, prinokę su raudonu šešėliu.
Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia L.) Lietuvoje paplitęs natūraliai. Šio 5–15 m aukščio medžio lapai iki 20 cm ilgio, sudaryti iš 9–15 pailgai lancetiškų pjūkliškai dantytų lapelių. Žiedai balti arba gelsvai balti, žiedynai iki 15 cm skersmens. Vaisiai oranžiniai arba raudoni, 7–9 mm skersmens. Veislės: Sorbus aucuparia ‘Asplenifolia’ (‘Laciniata’) – giliai karpytais lapeliais; ‘Beissneri’ – kamienas ir šakos vario atspalvio, jauni ūgliai ir lapkočiai tamsiai raudoni, lapai gelsvai žali, dažnai netaisyklingai karpyti; ‘Cardinal Royal’ – stačiašakis, gausiai derantis, vaisiai ryškiai raudoni; ‘Fastigiata’ – glaustašakis su stačiomis tvirtomis šakomis, dideliais lapais; ‘Integerrima’ – lapai beveik lygiakraščiai; ‘Pendula’ – svyruoklinis; ‘Pendula Variegata’ – svyruoklinis, lapai gelsvai taškuoti; ‘Rossica Major’ – stačiašakis, greitai augantis medis, didesniais lapeliais, lapkočiai raudoni, gauruoti, vaisiai iki 1,5 cm skersmens; ‘Sheerwater Seedling’ – laja tanki, kompaktiška, vaisiai raudonai oranžiniai, gausūs; ‘Xanthocarpa’ – vaisiai geltoni.
Plačialapis šermukšnis (Sorbus latifolia (Lam.) Pers.) – plačiai kūgiškas 10–17 m aukščio medis blizgančiais rudais ūgliais. Lapai paprasti, kiaušiniški arba beveik apskriti, plunksniškai skiautėti, apatinė jų pusė apaugusi gelsvai pilkais tankiais plaukeliais. Žiedynai plaukuoti, apie 10 cm skersmens. Vaisiai elipsės formos, apie 1,5 cm skersmens, rusvai oranžiniai, taškuoti.
Šiaurinis šermukšnis (Sorbus hybrida (L.) L.) išauga iki 10–12 m aukščio, jo laja tanki. Lapai paprasti, 7–10 cm ilgio, ovalūs, giliai plunksniškai suskaldyti, pamatinėje dalyje dažnai iki vidurinės gyslos. Žiedynai gauruoti, 6–10 cm skersmens. Vaisiai 10–12 mm skersmens, apvalūs, raudoni.
Švedinis šermukšnis (Sorbus intermedia (Ehrh.) Pers.) – tankus 8–12 m aukščio medis gauruotais ūgliais. Lapai plačiai kiaušiniški, pamatinėje dalyje giliai plunksniškai skiautėti arba suskaldyti iki vidurinės gyslos. Žiedynai šakoti, 8–10 cm skersmens. Vaisiai elipsės formos, apie 12 mm skersmens, oranžiniai su raudonu atspalviu. Sorbus intermedia ‘Browers’ skiriasi tankiomis, stačiomis šakomis.