Setronon 2mg/ml injekcinis tirpalas 4ml N5

Setronon 2mg/ml injekcinis tirpalas 4ml N5

Pakuotės lapelis: informacija vartotojui
Setronon 2 mg/ml injekcinis tirpalas
Ondansetronas

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą.
- Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.
- Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
- Šis vaistas skirtas Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos simptomai yra tokie patys kaip Jūsų).
- Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Lapelio turinys 1. Kas yra Setronon ir kam jis vartojamas
2. Kas žinotina prieš vartojant Setronon
3. Kaip vartoti Setronon
4. Galimas šalutinis poveikis
5. Kaip laikyti Setronon
6. Kita informacija

1. kas yra setronon ir kam jis vartojamas
Setronon priklauso antiemetikų, kitaip vaistų nuo pykinimo, grupei. Jie slopina šleikštulio pojūtį (pykinimą) ir vėmimą, kurie gali pasireikšti po tam tikro medikamentinio ar chirurginio gydymo.

Gydytojas ar medicinos sesuo Jums šio tirpalo pykinimo ar vėmimo profilaktikai ar gydymui kai:
• taikoma chemoterapija ir (arba) spindulinis gydymas nuo vėžio, galintys sukelti pykinimą ir vėmimą.
• taikomas chirurginis gydymas (Jums atliekama operacija).

2. kas žinotina prieš vartojant setronon
Atidžiai perskaitykite šią informaciją, nes, ją sužinojus, gali tekti susilaikyti nuo Setronon vartojimo.

Setronon vartoti negalima:
- jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) ondansetronui arba bet kuriai pagalbinei Setronon medžiagai

Specialių atsargumo priemonių reikia:
Prieš pradėdami vartoti Setronon, pasakykite savo gydytojui, jeigu:
- esate alergiškas (padidėjęs jautrumas) panašiems vaistams, vadinamiems 5HT3 (serotonino) receptorių antagonistais.
- sergate kepenų liga.
- Jus vargina sunkus vidurių užkietėjimas arba yra žarnų praeinamumo sutrikimas.
- Jums operuotas žarnynas.
- Jums operuoti adenoidai ar tonzilės (gomurio migdolai).

Jei jums tinka vienas iš šių atvejų, pasakykite gydytojui ir jis nuspręs ką daryti.

Kitų vaistų vartojimas
Pasakykite gydytojui jei vartojate ar vartojote šiuos vaistus, kurie gali tarpusavyje sąveikauti su Setronon:
· Tramadolis. Vartojant Setronon tramadolio skausmą mažinantis poveikis yra mažesnis.
· Fenitoinas ir karbamazepinas (dažniausiai vartojami epilepsijos gydymui).
· Rifampicinas (antibiotikas, vartojamas tuberkuliozės gydymui).

Pasakykite gydytojui ar vaistininkui jei vartojate ar neseniai vartojote kokius nors vaistus, netgi įsigytus be recepto.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Jei esate ar manote esanti nėščia, Setronon vartoti negalima. Ondansetronas patenka į motinos pieną, todėl moterims vartojančioms Setronon žindyti kūdikio negalima.

Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Setronon vartojimas neturi įtakos gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus.

Svarbi informacija apie kai kurias pagalbines Setronon medžiagas
Setronon sudėtyje yra mažiau nei 1 mmol natrio (23 mg) dozėje, t.y. tirpalą galima laikyti neturinčiu natrio.

3. kaip vartoti setronon
Setronon visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Dažniausiai injekcinį tirpalą suleidžia gydytojas arba slaugytoja. Jeigu turite klausimų, kreipkitės į gydytoją ar vaistininką.

Sušvirkštas Setronon pradeda veikti iškart. Jeigu tęsiasi pykinimas arba vėmimas, pasakykite gydytojui arba slaugytojai.

Pacientams, kuriems taikoma chemoterapija ir (arba) spindulinis gydymas nuo vėžio, galintys sukelti pykinimą ir vėmimą
Įprastinė Setronon dozė yra 8‑32 mg per parą.
· Rekomenduojama 8 mg Setronon dozė lėtai švirkščiama į veną arba į raumenis prieš pat chemoterapijos arba spindulinio gydymo nuo vėžio seansą, o po 12 valandų duodama 8 mg tabletė.
Jeigu chemoterapijos arba spindulinis gydymas Jums sukelia sunkų pykinimą ir vėmimą, Jums gali būti skiriamas gydymas toliau nurodytomis dozėmis ir grafiku.
· 8 mg Setronon lėtai švirkščiama į veną arba į raumenis prieš pat gydymo nuo vėžio seansą.
· 8 mg Setronon lėtai švirkščiama į veną arba į raumenis prieš pat gydymo nuo vėžio seansą, po to kas 2—4 valandas į veną arba į raumenis sušvirkščiamos dvi 8 mg dozės, arba preparato skiriama pastovia infuzija (pvz., lašinama į veną) 1 mg/val., trukmė – iki 24 valandų.
· 32 mg Setronon infuzuojama (pvz., lašinama į veną) ne greičiau kaip per 15 minučių prieš pat chemoterapijos seansą.

Norint išvengti vėliau galinčio prasidėti vėmimo, baigus gydymo nuo vėžio kursą, Setronon tabletes galima gerti iki 5 parų.

Vaikai (nuo 2 iki 18 metų)
Leidžiamą į veną dozę nustato gydytojas (priklausomai nuo vaiko ūgio ir svorio). Pradinė dozė sušvirkščiama prieš pat chemoterapijos seansą, o po 12 valandų duodama išgerti 4 mg Setronon tabletę. Po chemoterapijos, atsižvelgiant į paciento ūgį ir svorį, galima toliau (iki 5 parų) tęsti gydymą Setronon tabletėmis. Dozę paskiria gydytojas.
Pykinimo ir vėmimo slopinimas po operacijos
Suaugusieji
· Profilaktika (prieš operaciją): 4 mg ondansetrono dozę prieš operaciją galima švirkšti į raumenis arba lėtai į veną.
· Gydymas (po operacijos): 4 mg Setronon dozę galima švirkšti į raumenis arba lėtai į veną.

Vaikai (vyresni nei 2 metų)
· Profilaktika (prieš operaciją): prieš operaciją galima lėtai suleisti į veną 0,1 mg/kg (bet ne daugiau kaip 4 mg) Setronon.
· Gydymas (po operacijos): galima lėtai suleisti į veną 0,1 mg/kg (bet ne daugiau kaip 4 mg) Setronon.

Pacientai, sergantys kepenų ligomis
Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas, negalima viršyti 8 mg dozės per parą.

Pavartojus per didelę Setronon injekcinio tirpalo dozę Setronon injekcinį tirpalą suleidžia gydytojas arba slaugytoja. Jeigu Jūs manote, kad suleista per didelė dozė, apie tai nedelsdami jiems pasakykite. Perdozavimo simptomai yra regėjimo sutrikimai, sunkus vidurių užkietėjimas, galvos svaigimas, silpnumas.

Pamiršus pavartoti Setronon injekcinio tirpalo Setronon injekcinį tirpalą suleidžia gydytojas arba slaugytoja. Jeigu Jūs manote, kad dozė praleista, apie tai nedelsdami jiems pasakykite.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją ar vaistininką.

4. Galimas šalutinis poveikis

Setronon, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Jeigu Jums pasireiškė toliau išvardyti šalutiniai poveikiai, nedelsdami informuokite gydytoją:

Nedažni šalutiniai reiškiniai, kurie pasireiškia mažiau kaip 1 pacientui iš 100:
- Akių trūkčiojimas aukštyn
- Nenormalus raumenų sustingimas, nevalingi kūno judesiai arba drebulys
- Traukuliai
- Regėjimo sutrikimai (pvz., neryškus matymas) ir, labai retai, trumpalaikis apakimas, kuris paprastai praeina per 20 min..
- Skausmas krūtinėje
- Galvos sukimasis arba lengvas apsvaigimas
- Nereguliarus ar lėtas širdies plakimas
- Žemas kraujo spaudimas.

Reti šalutiniai poveikiai pasireiškia mažiau kaip 1 pacientui iš 1000. Jei žemiau išvardinti šalutiniai reiškiniai atsiranda neilgai trukus po injekcinio tirpalo suleidimo, gali būti kad Jūs alergiškas šiam injekciniam tirpalui.
- Spaudimas krūtinėje arba dusulys
- Vokų, veido, lūpų patinimas
- Odos išbėrimas raudonomis dėmėmis ar dilgėlinė (mazgeliai odoje);
- Kolapsas.

Gali atsirasti toliau išvardyti šalutiniai reiškiniai, tačiau dėl jų nebūtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:
- Galvos skausmas
- Karščio pojūtis galvoje ir skrandyje
- Veido paraudimas
- Žagsėjimas
- Vidurių užkietėjimas.

Gali atsirasti sudirginimas ar paraudimas injekcijos vietoje.

Setronon vartojimas gali pakeisti tyrimų rezultatus, atspindinčius kepenų veiklą. Šie tyrimai yra kraujo tyrimai, kuriuos skiria gydytojas norėdamas patikrinti Jūsų kepenų veiklą.

Jeigu bet kuris šalutinis reiškinys tampa sunkus arba Jūs pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

5. kaip laikyti setronon
Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.

Ant ampulės ir dėžutės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, Setronon injekcinio tirpalo vartoti negalima. Vaistas galioja iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25°C temperatūroje. Ampules laikyti kartono dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotos nuo šviesos.

Vaistų negalima išpilti į kanalizaciją arba išmesti su buitinėmis atliekomis. Kaip tvarkyti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

6. kita informacija
Setronon injekcinio tirpalo sudėtis

- Veiklioji medžiaga yra ondansetronas (hidrochlorido dihidrato pavidalu). Vienoje 2 ml ampulėje yra 2 ml vandeninio tirpalo, kuriame yra 4 mg ondansetrono. Vienoje 5 ml ampulėje yra 4 ml vandeninio tirpalo, kuriame yra 8 mg ondansetrono (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

- Pagalbinės medžiagos yra citrinų rūgštis monohidratas, natrio citratas, vandenilio chlorido rūgštis, natrio chloridas, injekcinis vanduo.

Setronon injekcinio tirpalo išvaizda ir kiekis pakuotėje
Setronon injekcinis tirpalas yra skaidrus ir bespalvis. Jis tiekiamas ampulėmis, kuriose yra 2 ml arba 4 ml tirpalo. Kartono dėžutėje yra 1 arba 5 ampulės.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Rinkodaros teisės turėtojas
Teva Pharma B.V., Computerweg 10, 3542 DR Utrecht, Nyderlandai

Gamintojas
Pliva Krakow Pharmaceutical Company S.A , Mogilska str. 80. 31-456, Krakow, Lenkija

Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į vietinį rinkodaros teisės turėtojo atstovą.

UAB “Sicor Biotech“
V.A. Graičiūno 8
LT-02241 Vilnius
Tel. +370 5 266 02 03

Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą patvirtintas 2009-11-30

Naujausia pakuotės lapelio redakcija pateikiama Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/

Žemiau pateikta informacija skirta tik sveikatos priežiūros specialistams

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Setronon 2 mg/ml injekcinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Vienoje 2 ml stiklinėje ampulėje yra 2 ml vandeninio tirpalo, kuriame yra 4 mg ondansetrono (hidrochlorido dihidrato pavidalu).
Vienoje 5 ml stiklinėje ampulėje yra 4 ml vandeninio tirpalo, kuriame yra 8 mg ondansetrono (hidrochlorido dihidrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA
Injekcinis tirpalas.
Setronon injekcinis tirpalas yra bespalvis skaidrus injekcinis tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Chemoterapijos citostatikais ir spindulinio gydymo sukelto pykinimo bei vėmimo slopinimas. Pooperacinio pykinimo ir vėmimo (POPV) profilaktika bei gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Chemoterapija ir spindulinis gydymas
Suaugusieji. Vėmimą sukeliantis gydymo nuo vėžio poveikis priklauso nuo to, kokie vaistų deriniai ir kokiomis dozėmis vartojami taikant chemoterapiją, bei nuo to, koks yra spindulinio gydymo režimas. Ondansetrono paros dozę 8‑32 mg ribose ir skyrimo būdą reikia parinkti kaip nurodyta toliau.
Pykinimą ir vėmimą sukelianti (emetogeniška) chemoterapija ir spindulinis gydymas. Ondansetroną galima vartoti per burną (tabletes), švirkšti į veną arba raumenis. Daugumai pacientų, kuriems taikoma emetogeniška chemoterapija ar spindulinis gydymas, 8 mg ondansetrono reikia lėtai švirkšti į veną arba į raumenis prieš pat gydymo nuo vėžio seansą, po –8 mg kas 12 valandų.
Norint apsaugoti nuo vėlyvojo ar užsitęsusio vėmimo (po pirmųjų 24 valandų), baigus gydymo nuo vėžio kursą, reikia tęsti (iki 5 parų) gydymą geriamuoju ondansetronu.
Didelio emetogeniškumo chemoterapija. Pacientams, kuriems taikoma didelio emetogeniškumo chemoterapija (pvz., didelėmis cisplatinos dozėmis), ondansetrono galima švirkšti į veną arba raumenis. Pirmąją chemoterapijos parą ondansetronas taip pat veiksmingas vartojant toliau nurodytomis dozėmis ir grafiku:
· Vienkartinė 8 mg dozė lėtai švirkščiama į veną arba į raumenis prieš pat chemoterapijos seansą.
· 8 mg ondansetrono lėtai švirkščiama į veną arba į raumenis prieš pat chemoterapijos seansą, po to kas 2—4 valandas į veną arba į raumenis švirkščiamos dvi 8 mg dozės, arba preparato skiriama pastovia infuzija 1 mg/val. iki 24 valandų.
· Vienkartinė 32 mg dozė atskiesta 50‑100 ml fiziologinio tirpalo arba kito suderinamo tirpalo. (žr. poskyrį “Farmacinės atsargumo priemonės”) ir infuzuojama ne greičiau kaip per 15 minučių prieš pat chemoterapijos seansą.
Dozavimo schemą reikia pasirinkti priklausomai nuo emetogeniškumo stiprumo.
Didelio emetogeniškumo chemoterapijos metu ondansetrono veiksmingumą galima sustiprinti papildomai prieš chemoterapijos seansą sušvirkščiant į veną vienkartinę 20 mg deksametazono natrio fosfato dozę.
Norint apsaugoti nuo vėlyvojo ar užsitęsusio vėmimo (po pirmųjų 24 valandų), baigus gydymo nuo vėžio kursą, reikia tęsti (iki 5 parų) gydymą geriamuoju ondansetronu.
Vaikai (2 metų ir vyresni) ir paaugliai (jaunesni nei 18 metų). Vaikų gydymo ondansetronu patirtis yra maža. Vyresniems nei 2 metų vaikams likus ne daugiau kaip 15 minučių iki chemoterapijos seanso į veną suleidžiama vienkartinė 5 mg/m2 ondansetrono dozė, o po 12 valandų duodama išgerti 4 mg. Baigus gydymo nuo vėžio kursą, reikia toliau (iki 5 parų) gerti kūno paviršiaus plotui apskaičiuotą ondansetrono dozę.
Senyvi pacientai. Vyresniems kaip 65 metų pacientams nereikia keisti nei dozių, nei dozavimo dažnumo, nei preparato vartojimo būdo.
Pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi, nereikia keisti nei paros dozės, nei dozavimo dažnumo, nei preparato vartojimo būdo.
Pacientai, kurių kepenų funkcija susilpnėjusi. Esant vidutinio sunkumo ar sunkiam kepenų funkcijos susilpnėjimui, ondansetrono klirensas reikšmingai sumažėja, o pusinės eliminacijos iš serumo laikas reikšmingai pailgėja. Tokiems pacientams negalima viršyti 8 mg suminės dozės per parą.
Pooperacinis pykinimas ir vėmimas (POPV)
Suaugusieji. Profilaktiškai gydant POPV, ondansetrono galima skirti gerti arba švirkšti į veną ar raumenis.
Vienkartinę 4 mg ondansetrono dozę įvadinės anestezijos metu galima švirkšti į raumenis arba lėtai į veną. Gydant nustatytą POPV rekomenduojama vienkartinę 4 mg ondansetrono dozę švirkšti į raumenis arba lėtai į veną.
Vaikai (ne jaunesni kaip 2 metų). Profilaktiškai gydant POPV vaikams, kuriems operacijos atliekamos bendrinėje nejautroje (žr. skyrių 4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės), įvadinės anestezijos metu (arba prieš ją arba po jos) galima lėtai suleisti į veną 0,1 mg/kg (bet ne daugiau kaip 4 mg) ondansetrono.
Gydant nustatytą POPV vaikams, galima lėtai suleisti į veną 0,1 mg/kg (bet ne daugiau kaip 4 mg) ondansetrono.
Yra mažai duomenų apie ondansetrono vartojimą jaunesnių kaip 2 metų vaikų POPV profilaktikai ir gydymui.
Senyvi pacientai. Senyvų pacientų POPV profilaktikos ir gydymo ondansetronu patirtis maža.
Pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi, nereikia keisti nei paros dozės, nei dozavimo dažnumo, nei preparato vartojimo būdo.
Pacientai, kurių kepenų funkcija susilpnėjusi. Esant vidutinio sunkumo ar sunkiam kepenų funkcijos susilpnėjimui, ondansetrono klirensas reikšmingai sumažėja, o pusinės eliminacijos iš serumo laikas reikšmingai pailgėja. Tokiems pacientams negalima viršyti 8 mg suminės dozės per parą.
Pacientai, kurių organizme blogai metabolizuojami sparteinas ir debrizokvinas. Žmonėms, kurių organizme blogai metabolizuojami sparteinas ir debrizokvinas, ondansetrono pusinės eliminacijos laikas nepakinta. Šiuos pacientus gydant kartotinėmis dozėmis, veikliosios medžiagos ekspozicija nesiskiria nuo bendrosios populiacijos. Jiems nereikia keisti nei paros dozės, nei dozavimo dažnumo.

4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas ondansetronui ar bet kuriai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Buvo atvejų, kai pacientams, kuriems nustatytas padidėjęs jautrumas kitiems selektyviesiems 5HT3 receptorių antagonistams, pasireiškė padidėjusio jautrumo reakcijos gydant ondansetronu.
Gauta pranešimų, kad labai retais atvejais, ypač injekcinė ondansetrono forma, sukelia laikinus EKG pakyčius, įskaitant QT intervalo pailgėjimą. Todėl tiems pacientams, kurie turi širdies ritmo ar laidumo sutrikimų, gydomi antiaritminiais ar beta adrenoreceptorius blokuojančiais vaistais, turintys didelį elektrolitų balanso sutrikimą, vaistą turi vartoti atsargiai.
Žinoma, kad ondansetronas lėtina žarnų turinio slinkimą storosiomis žarnomis, todėl, jei yra dalinio žarnų nepraeinamumo požymių, preparatu gydomą pacientą reikia stebėti.
Ondansetronas netinka vaikų pykinimo ir vėmimo, galinčio atsirasti po pilvo operacijų, profilaktikai ir gydymui.
Pacientams po adenoidų ir migdolinių liaukų šalinimo operacijų pykinimo ir vėmimo profilaktika ondansetronu gali daryti mažiau pastebimą kraujavimą, todėl pavartojus ondansetrono reikia atidžiai stebėti tokių pacientų būklę.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Nėra duomenų, kad ondansetronas skatintų arba slopintų daugumos kartu vartojamų vaistų metabolizmą. Specialių tyrimų duomenimis, ondansetronas nesąveikauja su alkoholiu, temazepamu, furozemidu, propofoliu.

Ondansetroną metabolizuoja keli kepenų citochromo P-450 fermentai: CYP3A4, CYP2D6 bei CYP1A2. Dėl ondansetroną metabolizuojančių izofermentų įvairovės, vieno fermento inhibicija ar sumažėjęs aktyvumas (pvz., CYP2D6 genetinis nepakankamumas) paprastai kompensuojamas kitų fermentų, taigi bendrasis ondansetrono klirensas pakinta nežymiai ir dozės keisti nebūtina.

Tramadolis
Nedidelių tyrimų duomenimis ondansetronas gali sumažinti tramadolio analgetinį poveikį.

Fenitoinas, karbamazepinas ir rifampicinas
Pacientams, gydomiems stipriais CYP3A4 induktoriais (pvz., fenitoinu, karbamazepinu, ir rifampicinu), išgerto ondansetrono klirensas padidėjo, o ondansetrono koncentracija kraujyje sumažėjo.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nenustatyta, ar ondansetroną saugu vartoti nėščioms moterims. Tyrimų su bandomaisiais gyvūnais duomenimis, nei tiesioginio, nei netiesioginio žalingo poveikio embriono ar vaisiaus raidai, vaisingumo eigai ir perinataliniam bei postnataliniam augimui preparatas nedaro. Visgi, remiantis gyvūnų tyrimų duomenimis, ne visada galima numatyti poveikį žmonėms, todėl nėštumo laikotarpiu ondansetrono patariama nevartoti.
Tyrimai rodo, kad ondansetrono patenka į žinduolių pieną. Patariama ondansetroną vartojančioms motinoms kūdikių nežindyti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Ondansetronas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai.
Ondansetronas nepablogina psichomotorinės funkcijos ir nesukelia slopinimo.

4.8 Nepageidaujamas poveikis
Nepageidaujamas reiškiniai išvardyti žemiau pagal organų sistemų klases bei dažnumą. Dažnumas charakterizuojamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (≥1/100 ir <1/10), nedažni (≥1/1000 ir <1/100), reti (≥1/10000 ir <1/1000), labai reti (< 1/10000), įskaitant pavienius atvejus. Labai dažni, dažni bei nedažni atvejai paprastai nustatomi remiantis klinikinių tyrimų duomenimis. Atsižvelgiama į atvejų dažnumą placebo grupėje. Reti ir labai reti atvejai paprastai nustatomi remiantis spontaniniais duomenimis vaisto buvimo rinkoje metu.
Skiriant standartines ondansetrono dozes pagal tam tikras indikacijas ir formuluotę, gali būti numatomas toks nepageidaujamo poveikio dažnis:

Imuninės sistemos sutrikimai
Reti: Ūminės padidėjusio jautrumo reakcijos, kartais sunkios, įskaitant anafilaksiją.

Nervų sistemos sutrikimai
Labai dažni: Galvos skausmas.
Nedažni: Traukuliai, judėjimo sutrikimai, įskaitant ekstrapiramidines reakcijas, tokias kaip distonija, okulogiracijos priepuoliai ir diskinezija, be akivaizdžių ilgalaikių klinikinių pasekmių įrodymų.
Reti: Galvos svaigimas intraveninių procedūrų metu. Daugumoje atvejų galima išvengti arba jį sumažinti ilginant infuzijos laiką.

Akių sutrikimai
Reti: Trumpalaikiai regėjimo sutrikimai (pvz., neryškus matymas) greitos infuzijos į veną metu.
Labai reti: Trumpalaikis apakimas, daugiausia intraveninių procedūrų metu.
Daugumoje aprašytų atvejų aklumas pradingo per 20 min. Daugumai pacientų buvo taikoma chemoterapija vaistais, turinčiais cisplatinos. Kai kurie trumpalaikio apakimo atvejai buvo kortikalinės kilmės.

Širdies sutrikimai
Nedažni: Aritmijos, krūtinės skausmas su arba be ST segmento nusileidimo, bradikardija.

Kraujagyslių sutrikimai
Dažni: Šilumos arba karščio pylimo pojūtis.
Nedažni: Hipotenzija.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Nedažni: Žagsulys.

Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni: Vidurių užkietėjimas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Nedažni: Besimptomis kepenų fermentų kiekio padidėjimas*.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Dažni: Vietinės reakcijos švirkštimo į veną vietoje.
4.9 Perdozavimas
Duomenų apie ondansetrono perdozavimą maža, bet buvo pripažinta, kad nedidelis skaičius pacientų jo perdozavo. Pranešta, kad perdozavus pasireiškė regėjimo sutrikimas, sunkus vidurių užkietėjimas, hipotenzija ir vagotonijos priepuoliai su trumpalaike antrojo laipsnio AV blokada. Visais atvejais nepageidaujami reiškiniai visiškai praėjo. Specifinio priešnuodžio prieš ondansetroną nėra, todėl visais atvejais, įtarus perdozavimą, reikia taikyti simptominį ir reikiamą palaikomąjį gydymą.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – serotonino (5HT3) antagonistai, ATC kodas – A04A A01.
Ondansetronas yra stipraus poveikio, labai selektyvus 5HT3 receptorių antagonistas. Kokiu būdu jis slopina pykinimą ir vėmimą, gerai nežinoma.
Gydymas chemoterapiniais vaistais ir spindulinės terapijos taikymas gali plonojoje žarnoje sukelti 5HT išsiskyrimą, kuris stimuliuoja 5HT3 receptorius, dėl to suaktyvėja aferentinė impulsacija klajoklio nervo skaidulomis ir taip sužadinamas vėmimo refleksas. Ondansetronas blokuoja šį refleksą. Be to, suaktyvėjus aferentinei impulsacijai klajoklio nervo skaidulomis, daugiau 5HT gali išsiskirti ir struktūrose, esančiose IV smegenų skilvelio dugne (area postrema), todėl vėmimas gali būti skatinamas ir centriniu būdu. Manoma, kad ondansetronas slopina citotoksinės chemoterapijos ir spinduliuotės sukeltą pykinimą ir vėmimą, blokuodamas periferinės ir centrinės nervų sistemos neuronų 5HT3 receptorius. Kokiu būdu slopinamas pooperacinis pykinimas ir vėmimas, nežinoma, bet tikėtina, kad panašiai, kaip sukeliamas citotoksinių preparatų.
Ondansetrono reikšmė opiatų sukeltam pykinimui gydyti dar nenustatyta.

5.2 Farmakokinetinės savybės
Išgertas ondansetronas pasyviai ir visiškai absorbuojamas iš virškinimo trakto ir aktyviai metabolizuojamas pirmojo prasiskverbimo pro kepenis metu. Išgėrus 8 mg dozę, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (apie 30 ng/ml) susidaro maždaug po 1,5 valandos. Vartojant didesnes negu 8 mg dozes, sisteminė ondansetrono ekspozicija padidėja labiau, negu padidinama vartojama dozė. Taip gali būti dėl to, kad, geriant didesnes dozes, sumažėja preparato metabolizmas pirmojo prasiskverbimo metu. Preparato išgėrus kartu su maistu, biologinis prieinamumas šiek tiek padidėja, o nuo antacidinių preparatų nepakinta. Ištyrus senyvus sveikus savanorius, nustatyta, kad silpnai ir kliniškai nereikšmingai padidėja geriamojo ondansetrono biologinis prieinamumas (65 %) ir pailgėja pusinės eliminacijos laikas (5 val.), tai lemia su amžiumi susiję organizmo ypatumai. Tyrimais nustatyta, kad moterų organizme išgerto ondansetrono absorbcijos greitis ir apimtis didesni, o sisteminis klirensas ir pasiskirstymo tūris (priklausomai nuo kūno svorio) mažesni negu vyrų.
Išgertas, sušvirkštas į raumenis ir į veną ondansetronas organizme pasiskirsto panašiai: jo galutinės pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 3 valandos, o pasiskirstymo tūris nusistovėjus pusiausvyrinei koncentracijai — maždaug 140 l. Sušvirkštus ondansetrono į raumenis ir į veną sisteminė ekspozicija esti vienoda.
4 mg ondansetrono infuzuojant į veną per 5 minutes susidaro maždaug 65 ng/ml didžiausia koncentracija kraujo plazmoje. Į raumenis sušvirkšto ondansetrono didžiausia koncentracija kraujo plazmoje būna maždaug 25 ng/ml, ji susidaro praėjus 10 minučių po sušvirkštimo.
Nelabai daug (70—76 %) ondansetrono jungiasi prie kraujo plazmos baltymų. Ondansetroną kepenyse metabolizuoja daug įvairių fermentų. Tai daugiausia veikia jo pasišalinimą iš sisteminės kraujotakos. Mažiau kaip 5 % absorbuoto preparato išsiskiria nepakitusio pavidalo su šlapimu. Nesant fermento CYP2D6 (debrizokvino polimorfizmas), ondansetrono farmakokinetika nekinta. Vartojant kartotines dozes ondansetrono farmakokinetinės savybės nepakinta.
Atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo dvidešimt vienas 3‑12 metų pacientas. Jie operuoti sukėlus bendrąją nejautrą. Sušvirkštus vienkartinę 2 mg (3‑7 metų vaikams) ar 4 mg (8‑12 metų vaikams) ondansetrono dozę į veną klirenso ir pasiskirstymo tūrio absoliutūs dydžiai buvo sumažėję. Pokyčių dydis buvo susijęs su amžiumi: dvylikmečių klirensas buvo sumažėjęs maždaug 300 ml/min., o trimečių — 100 ml/min. Pasiskirstymo tūris buvo sumažėjęs maždaug 75 l dvylikmečiams ir 17 l trejų metų vaikams. Dozavimas atsižvelgiant į kūno masę (0,1 mg/kg iki 4 mg didžiausios dozės) kompensavo šiuos pokyčius, tai veiksmingai normalizuoja sisteminę ekspoziciją vaikams.
Pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi (kreatinino klirensas — 15‑60 ml/min.), sušvirkštus ondansetrono į veną, sisteminis klirensas bei pasiskirstymo tūris sumažėjo ir lėmė menką, kliniškai nereikšmingą pusinės eliminacijos laiko pailgėjimą (5,4 val.). Tyrimai, kuriuose dalyvavo pacientai, sirgę sunkiu inkstų nepakankamumu ir gydomi reguliariomis hemodializėmis (tirta tarp dializės procedūrų), rodė, kad į veną sušvirkšto ondansetrono farmakokinetika iš esmės nepakito.
Specialių senyvų asmenų ir inkstų nepakankamumu sergančių ligonių tyrimų, kuriais analizuota geriamojo ir į veną leidžiamo preparato farmakokinetika, atlikta mažai.
Jei kepenų funkcija susilpnėjusi, išgerto, į veną ar raumenis sušvirkšto ondansetrono sisteminis klirensas smarkiai sumažėja, o pusinės eliminacijos laikas pailgėja (15‑32 val.), išgerto preparato biologinis prieinamumas beveik siekia 100 % dėl sumažėjusio ikisisteminio metabolizmo.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Remiantis įprastinių ikiklinikinių farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksinio, genotoksinio ir kancerogeninio poveikio tyrimų duomenimis specifinio pavojaus žmogui turėtų nebūti. Ondansetronas ir jo metabolitai kaupiasi žiurkių piene, preparato koncentracijos santykis piene ir kraujo plazmoje yra 5,2.
Labai mažos ondansetrono koncentracijos (mikromoliais) blokuoja klonuotų žmogaus širdies ląstelių HERG kalio kanalus. Klinikinė šių radinių reikšmė neaiški.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Citrinų rūgštis monohidratas
Natrio citratas
Vandenilio chlorido rūgštis (pH sureguliavimui)
Natrio chloridas
Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas
Setronon injekcinio tirpalo negalima maišyti su kitais vaistiniais preparatais, išskyrus tuos, kurie nurodyti 6.6 skyriuje.

6.3 Tinkamumo laikas
Neatidarius - 3 metai.
Atskiedus – cheminės ir fizinės savybės nekinta 24 valandas, laikant 2 °C – 8 °C temperatūroje.
Mikrobiologiniu požiūriu, produktas turi būti suvartotas nedelsiant. Priešingu atveju, vartojamo produkto laikymo sąlygos ir laikas iki suvartojimo yra vartotojo atsakomybė, tačiau neturi būti laikomas ilgiau nei 24 val. 2 °C – 8 °C temperatūroje, nebent atskiedimas vyko kontroliuojamose ir įteisintose aseptinėse sąlygose.

6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
Ampules laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Atskiesto tirpalo laikymo sąlygas žiūrėkite 6.3 skyriuje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys
I tipo permatomos stiklinės 2 ml ampulės. Vienoje ampulėje yra 2 ml tirpalo.
I tipo permatomos stiklinės 5 ml ampulės. Vienoje ampulėje yra 4 ml tirpalo.
Kartono dėžutė, kurioje supakuota po 1 arba 5 ampules.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Setronon injekcinio tirpalo negalima autoklavuoti.
Suderinamumas su intraveniniais tirpalais
Setronon injekcinį tirpalą galima maišyti su šiais rekomenduojamais tirpalais:
- natrio chlorido 0,9 % intraveniniu infuziniu tirpalu;
- gliukozės 5 % intraveniniu infuziniu tirpalu;
- manitolio 10% intraveniniu infuziniu tirpalu;
- Ringerio intraveniniu infuziniu tirpalu;
- kalio chlorido 0,3 % ir natrio chlorido 0,9 % intraveniniu infuziniu tirpalu;
- kalio chlorido 0,3 % ir gliukozės 5 % intraveniniu infuziniu tirpalu.
Laikantis geros farmacinės praktikos taisyklių, ondansetrono injekcinį tirpalą reikia atskiesti tirpalu infuzijai į veną prieš pat atliekant infuziją arba iki jos pradžios laikyti 2-8°C temperatūroje ne ilgiau kaip 24 valandas.
Suderinamumo tyrimai patvirtino, kad, atliekant šio tirpalo infuziją, galima naudoti polivinilchlorido infuzinius maišus ir polivinilchlorido infuzinę sistemą. Manoma, kad adekvatus tirpalo stabilumas taip pat turėtų būti pripažintas naudojant polietileno infuzinius maišus arba pirmojo tipo stiklinius butelius. Įrodyta, kad ondansetronas praskiestas natrio chlorido 0,9 % arba gliukozės 5% tirpalu išlieka stabilus polipropileno švirkštuose. Manoma, kad ondansetrono injekcinis tirpalas praskiestas kitais suderintais infuziniais tirpalais turėtų išlikti stabilus polipropileno švirkštuose.
Suderinamumas su kitais vaistais. Ondansetroną galima skirti infuzija į veną 1 mg/val. greičiu, pvz., naudojant infuzinį maišą arba švirkštinę pompą. Toliau išvardyti vaistai gali būti skiriami per ondansetrono infuzinės sistemos (skirtos 16‑160 mikrogramų/ml ondansetrono, pvz., 8 mg/500 ml ar 8 mg/50 ml) Y formos atsišakojimą.
Cisplatiną, iki 0,48 mg/ml koncentracijomis (pvz., 240 mg / 500 ml), galima infuzuoti per 1‑8 valandas.
5‑fluorouracilas iki 0,8 mg/ml koncentracijomis (pvz., 2,4 g / 3 l arba 400 mg / 500 ml) infuzuojamas mažiausiai 20 ml per valandą greičiu (500 ml per 24 valandas). Didesnės 5‑fluorouracilo koncentracijos gali sukelti ondansetrono precipitaciją. 5‑fluorouracilo infuziniame tirpale gali būti iki 0,045 % magnio chlorido ir kitų suderinamų sudėtinių medžiagų.
Karboplatina 0,18 mg/ml ‑ 9,9 mg/ml koncentracijomis (pvz., nuo 90 mg / 500 ml iki 990 mg / 100 ml)