Sintetin|is, ~ė (1) 1. pagrįstas sinteze: s. metodas. s. sprendinys. s. vaizdas. 2. gaunamas sintezės būdu: s. pluoštas. s. kaučiukas. ~ė medžiaga. ^ ~ės kalbos ( lingv. kalbos, kuriose žodžiai
sudaryti iš kelių reikšminių dalių ir reiškia ne
tik sąvokas, bet ir gramatinius santykius sakinyje)