Skaistybė, nekaltybė, susilaikymas

Ka manote apie skaistybę, nekaltybę, susilaikymą?

Manau tai vertybės, kuros baigia išnykti

daug simtmeciu vokieciu ordinai (pagrinde tai buvo vienisi vyrai) ejo i kryziaus zygius ir ieskojo sventojo gralio (skaisciu merginu). o jus dabar bandot taip paprastai atrast ?

Ar visą gyvenimą?

Smegenų ir širdžių tustejimo metu, dauguma apie tai net nebesusimasto

man tai grazu kai kazkas laikosi iki "verto" zmogaus vaikinams popkultura sako ka kita, kad kuo anksciau ir kuo daugiau tures, tai tipo kietesnis, nesileiskite buti itakoti, vaikinai! normalios merginos tikrai ivertins jusu issilaikyma gerai ir mylimai merginai

anoliukas žino būdą, kaip identifikuoti vaikiną be patirties? Na taip, kuris nemoka elgtis su mergina, nemoka merginti, nemoka suteikti jai malonumo - gali būti tai jis, bet tikimybė ne daugiau 50%.

man nereikia jo identifikuoti, uzteks atviraus pokalbio. galima santykiuose lavinti igudzius ir mokytis suteikti malonuma kitam zmogui. kiekviena mergina yra unikali, tai tai kas patinka vienai, nebutinai patiks kitai... nors nesakau, kad patirtis yra blogai sakau, kad skaistybe ir susilaikymas yra grazu ir nera del ko parintis.

Ne tik grazu,bet ir daug graziau,nei nusivalkioti speje paaugliai.
Paauglysteje pradėję valkiotis,jie jau valkiosis visa gyvenima,vis ieskodami stabilių santykių,ir nekaip negaledami suprasti, kodėl jų neranda..
Kartu valkiojimuisi programuodami savo vaikus,kurie visi tures vis kito tevo pavardę

Teoriškai viskas gražu, bet praktiškai... iš kur žinoti, kada jau tas ar ta, kuris bus visam laikui? Pradžioj taip manai, bet netrukus padėtis pasikeičia ir viskas, nebėra. Nes... jau bent 30 metų merginų pastovumu tikėti verta ne daugiau, nei vaikinų, turiu minty, pastovumo kone niekas nesiekia iki tokio jau gan solidaus amžiaus ~30 metų. Iš kitos pusės, aklai prisirišti prie to, kas buvo pirmas ar pirma, nepaisant kitų neatitikimų - būtų labai neapdairu.

Ir tuomet, turint tokias nuostatas, gali apimti nusivylimas, kad va aš saugojau saugojau, atidaviau, o jis pametė... tad koks tikslas buvo saugoti?

Kaip bebūtų, mažiausiai 9 iš 10 pirmų meilių nesibaigia niekuo... Kai kas teigia, kad netgi gerokai daugiau, vos ne 99 iš 100. Taigi, įsimyli, manai, kad tai jau tas žmogus, o tikimybė tiek menka...

Bendru atveju, nelabai įsivaizduoju, kodėl dalis žmonių mano, kad seksas ir meilė - tai tik kartu egzistuojantys dalykai, kad jie būtinai kažkokiu būdu susiję, ypač seniau buvęs seksas su kitu ar kita kažkaip veikia naują pažintį (manau veikia tik tiek, kad nebėra naujumo įspūdžio, tai viskas). Gal tai vien romanų idealizuotas požiūris, kuris itin retai pasitaiko tikrovėje?

Skaistybė, nekaltybė, susilaikymas - tai jokiu būdu ne vertybė, o psichologinis sutrikimas, iššauktas taip vadinamų vertybių, kurios be abejo yra primestos. Aišku, nelyginant amžiaus, jei tai 15-18m. - tai normalus dalykas susilaikyti, nes ne pas visus yra vienoda branda, 20 -25 m. susilaikymas - jau rimta problema, 30 ir daugiau - jau sunkiai atitaisomas sutrikimas. Čia panašus klausimas būtų : kas laiko vertybę skurdą, ir viskame asketiškumą? Natūraliai - niekas to nepalaiko. Dirbtinai, kai yra paplaunamos smegenikės ir nepriteklius sulyginamas su kažkokia dorovės forma, tai žmogus gali įtikėti, kad tai yra "kilnu". Natūraliai, tiek moteris, tiek vyras turi giminės pratęsimo instinkta, taip,- jį įmanoma kažkokiais būdais glušinti, bet tai yra ėjimas prieš savo prigimtį, turintis neigiamas pasekmes žmogaus pilnavertiškumui, likimui, sveikatai, ect.

Nesumaišykime visko krūvon. Asketiškumas gali būti žmogaus pasirinkimas, tai nėra "neturiu kur gauti", bet "bet kada galiu turėti ir man nereikia". Bent dalinis atsisakymas ko gali turėti, tačiau suvoki, kad tau tikrai nereikia - priešprieša vartotojiškai visuomenei, tad vartotojų smerkiamas, taip pat kaip pajamų mažėjimas tam tikroms grupėms.

Jei kalbėti apie asketizmą - tai yra geras dalykas, geras dalykas tik tam tikram gyvenimo tarpsniui, kai žmogus persipildo, kad ir nuo vartojiškumo, nuo neaiškių santykių ir pan, tada yra labai gerai atsiriboti nuo visko, pabadauti, peržvelgti gyvenimą be įvairiausių nereikalingų daiktų, priklausomybių, įpročių ir pan. Bet per ilgas užsigyvenimas šioje būsenoje priveda prie ribotumo, kuris iš esmės tampa dogma, kad jam "nieko nereikia", nors iš tiesų tas "nereikia" motyvuotas baime - baime gyventi.

Jei kalbėti apie asketizmą - tai yra geras dalykas, geras dalykas tik tam tikram gyvenimo tarpsniui, kai žmogus persipildo, kad ir nuo vartojiškumo, nuo neaiškių santykių ir pan, tada yra labai gerai atsiriboti nuo visko, pabadauti, peržvelgti gyvenimą be įvairiausių nereikalingų daiktų, priklausomybių, įpročių ir pan. Bet per ilgas užsigyvenimas šioje būsenoje priveda prie ribotumo, kuris iš esmės tampa dogma, kad jam "nieko nereikia", nors iš tiesų tas "nereikia" motyvuotas baime - baime gyventi.

Įdomiai išvartyta. Ar tai marketingo specialistai tokią išvadą pakišo?