Suspensỹvinis [lot. suspensivus — pakabintas; atidėtas, prailgintas, sulaikytas]: 1. sulaikantis, atidedantis, pvz., δ veto (burž. šalių valst. vadovo teisė nepatvirtinti parlamento priimto įstatymo projekto; tačiau projektas įsigalioja, jeigu
parlamentas pakartotinai jį priima); 2. ↗ suspensinis.