tètai [gr. thēs (kilm. thētos) – samdomasis darbininkas]: 1. nusigyvenę ir netekę ryšio su gimine ir bendruomene sen. graikijos piliečiai; 2. žemiausioji pagal turto cenzą sen. atėnų piliečių grupė (smulkūs žemdirbiai, samdiniai, miesto varguomenė); atsirado
vi a. pr. m. e. po solono reformų.