Ūkinė bendrija

Verslo organizavimo forma, esant dviems arba daugiau savininkams, kurių kiekvienas visu savo turtu yra atsakingas už firmos įsipareigojimus. Ūkinės bendrijos skirstomos į tikrąsias ir komanditines arba pasitikėjimo bendrijas. Tikroji ūkinė bendrija yra neribotos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta sujungus kelių asmenų turtą į bendrą dalinę nuosavybę verslui organizuoti. Fiziniai asmenys patys dalyvauja firmos valdyme ir atsakingi ne tik įdėtu kapitalu, bet ir visu turtu. Ūkinė bendrija paremta visišku jos narių tarpusavio pasitikėjimu. Visi jos nariai turi teisę atstovauti bendrijai sudarant sandėrius. Komanditinė ūkinė bendrija yra dviejų ir daugiau asmenų (tikrųjų narių ir narių komanditorių) susivienijimas. Už komanditinės ūkinės bendrijos įsipareigojimus jos tikrieji nariai atsako visu savo turtu, o komanditoriai – tik savo turtiniu įnašu į ūkinę bendriją. Tokios įmonės vardu sandėrius gali sudaryti tik jos tikrieji nariai. Ūkinių bendrijų pranašumai lyginant su kitomis verslo organizavimo formomis: 1. lengvas jų organizavimas; 2. galima aukštesnė valdymo organizacija; 3. didesnis piniginis kapitalas ir mažesnė rizika bankininkams. Tačiau ūkinės bendrijos dažnai negali įveikti individualių įmonių trūkumo. Be to, jos turi ir savų trūkumų: 1. valdymas gali būti neoperatyvus ir nepakankamai efektyvus; 2. finansinių išteklių gali neužtekti tam, kad būtų plečiama pelninga gamyba ir gauta didesnė ekonomija dėl gamybos masto įmonėje; 3. nevienodas atskirų bendrijos narių verslumas ir jo efektyvumas, dėl to kyla konfliktai bendrijos viduje. Dėl minėtų trūkumų ūkinės bendrijos neatlieka didelio vaidmens organizuojant dabartinį verslą.