Užgulti

Užgulti

Užgulti, užgula, užgulė
1. kūnu užslėgti: šuo kiškį užgulė.|prk.: rūkas užgulė žemę.
2. palinkti, užsikvempti: skaito, užgulęs knygą.|sngr.: jis rašo, užsigulęs ant stalo.
3. užpulti, apnikti: amaras daržoves užgula.
4. prk. apsunkinti, prispausti: sunkus apmaudas užgulė širdį. visi darbai mane užgulė. užgultas vargų.
5. užkimšti (ausis, nosį): nosis užgulta (nebegalima kvėpuoti).man gerklę užgulė(užkimau).
6. šnek. imti smarkiai ką daryti, įnikti, sukrusti: po švenčių reikės u. (imti pjauti). mokytoja mokė užgulusi(spausdama).prieš egzaminą jis užgulė knygas(ėmė smarkiai mokytis). už(si)gulimas (2)