Valia

Valia

1 val|ia (2)
1. psichinė galia, pasireiškianti sąmoningu veiklumu: valios jėga. tvirtos, silpnos valios žmogus. žmogus turi laisvą valią. geležinė v.
2. sąmoningas siekimas, nusistatymas: tokia žmonių v. primesti kam savo valią. jis pasielgė prieš mano valią. pasiduoti likimo valiai.
3. noras, pageidavimas: paskutinė ligonio v. gera, pikta v.
4. laisvė, nepriklausymas: duoti vaikui valią. pas motinėlę valią turėjau (d.) . į ~ias(užtenkamai).iki valios (užtenkamai).iš geros valios (savaime).valią duoti kojoms (imti bėgti) 2 valia prv. galima, leidžiama: ar v. taip elgtis?