Valiutos kursas

Dviejų valiutų tarpusavio keitimo proporcija. Kol buvo naudojamas aukso standartas, valiutos kursas buvo stabilus, nustatytas pagal kiekvienos nacionalinės valiutos aukso turinį. 1945 – 1971 metais nacionalinių valiutų kursas buvo nustatinėjamas pagal JAV dolerį (šalims – Tarptautinio Valiutos Fondo narėms). Valiutų kurso sistemos yra skirstomos į laisvai svyruojančias ir griežtai fiksuotas sistemas. Daugelyje šalių dabar naudojamas svyruojantis valiutų kursas, kuris susidaro kaip konkrečios nacionalinės valiutos pasiūlos ir paklausos tarptautinėje valiutų rinkoje rezultatas. Kai kuriose šalyse taikoma griežtai fiksuotų valiutų kursų sistema, kai vyriausybė kišasi į valiutų rinkų funkcionavimą ir riboja paklausos bei pasiūlos jėgų veikimą. Pagrindiniai šalies valiutos kurso pokyčių veiksniai yra tokie: - vartotojų poreikių bei skonių pasikeitimas, - santykinis šalies nacionalinio produkto pasikeitimas, - santykinis kainų pasikeitimas, - santykinis realaus palūkanų lygio pasikeitimas, - spekuliacija kaip valiutų kursų veiksnys. Kai šalies valiutos kursas krinta, tai asmenys, turintys šią valiutą, sieks ją pakeisti į pastovią užsienio valiutą, tokiu būdu didindami užsienio valiutos paklausą. Tai lems šalies valiutos kurso tolesnį kritimą ir užsienio valiutos kurso kilimą. Kritus šalies valiutos kursui padidės paklausa jos produkcijai užsienyje ir tai skatins paklausos nulemtą infliaciją. Jeigu valiutos kursas krenta, pakils šalies importuojamos produkcijos kainos. Fiksuotas valiutos kursas nustatomas panaudojant oficialius valstybės rezervus, vykdant atitinkamą tarptautinę prekybos politiką, centralizuotai paskirstant užsienio valiutą ir naudojant atitinkamas mokesčių bei pinigų pasiūlos priemones.