vyras nemyli savo vaiko

Su laiku gal pasikeis.Bet taip dazniausiai ir prasideda seiminiai nesutarimai.O gal jis tik pavydi demesio kury skiri dukrai?Gal kai dukryte susirks tada pastebesi ar pergyvena ar ne.Ir jeigu nekreipia demesio tai zinai ka daryti.....

Is kur tokiu debilu atsiranda slykstu :x

Tai gal tas vaikas neplanuotas buvo? Dėl tokių "netyčiukų", tai ir aš nesidžiaugčiau.

nemazai vyru, kad yra tevai, suvokia tik po pusmecio ar net veliau.

Kartais galvoju kad vyrai kaip zirafos)kol daeina iki smegenu.....)

mhm ... o jei dar ne i tas smegenis "daeina", tai kol iki teisingu suvaiksto ... ))

Ilga kelione zodziu nu neveltui vyrai apie du dalykus iskart negali galvoti nes kiausiniai uzvalde prota!!

Na, čia jau mentaliteto dalykai - nemanau, kad kada pasikeis. Kai kurie vyrai dukters gimimą laiko savo menkavertiškumu, nes "tikras vyras vyrus daro". Sakyčiau, toks vyras labai daug problemų turi, tad siūlyčiau nevargti su tokiu, jei pats tame problemos nemato.

žinai, nieko naujo man nepasakei - žinau tai, kad vyrai nemyli dukterų... gal netgi pati tai patiriu.... turiu galvoje tėvą... nors tai jau suaugusio žmogaus santykis, o ne mažo, bejėgio... ir viskas gal kažkiek reguliuojama... bet tikrai kažkokį gan atvirą priešiškumą jaučiu dažnai... o kam tokiu atveju man vaikų? kad viską komplikuotų dar labiau?... bet tu jau negali pasirinkti, ar tau reikia, nes vaikas jau gimė... dabar pasirinkimas kitoks - ar tau reikia tokio vyro... ko labiau tau reikia iš jų - vyro ar vaiko... su kuriuo norėtum būti...

jo - paklausyk joyces ir istekek uz moters ))))))

kiek laiko jus vede ir kiek dukrai metu?

Myledija ne visi vyrai vienodi.Bent as buvau tecio numyletine visa laika ir mano brolio tevas nekente.
Yra vyru kurie dziaugiasi skirtingai ir vertina kitaip savo atzalas..

tai temos esmė, sužinoti, ką daryti?
bet tam reikia žinoti, kokio amžiaus dukrytė.. ir iš ko sprendi, kad nemyli.. kaip pasikeitė elgesys, kokias nesąmones pradėjo kalbėti, ar vaikas buvo laukiamas( kol nebuvo aišku lytis) ir tt.. iš esmės, tu esi labai jauna, jei ir vyras tokio amžiaus, visai logiška, kad nesubrendęs tėvystei.. bet gal jis toks, kad ir šiaip nemyli, nemėgsta jokių gyvų padarų, nemoka reikšti jausmų ir negeba savaime būti mylintis, jam tiesiog reikia laiko, kad priprastų prie vaiko ir kad pamiltų.. iš esmės, trūksta daug detalių, kad būtų galima daryti išvadas..
asmeniškai manau, kad prieš kuriant santykius, labai svarbu žinoti vyro poziciją.. juk suvokiama, kad mylintis galima pastoti, tai reikia ir numatyti, koks žmogus šalia, kokių santykių jis nori, ką mano apie vaikus ir tt.. moterys tiesiog per dažnai praleidžia pro ausis nepriimtiną informaciją ir tikisi, kad viskas bus gerai.. tačiau iš kitos pusės, nėra ko norėti, kad tik gimus kūdikiui, vyras jį iš karto priimtų, dievintų ir iš rankų nepaleistų.. kai kurie vyrai yra tokie itin tėviški, bet tik kai kurie.. o ko dar norėt.. kūdikis rėkia dieną naktį, tikras išbandymas poroms.. ir tik jei akivaizdžiai išreiškia neapykantą vaikui, išsako mintis, kad geriau būtų negimęs, gal tada geriau ir pasakyt sudie tokiam tėvui..

Feminizmu pasmirdo.

ar baigsit jus apie tuos skirkis, rinkis vaika ar teva ... nesamones kalbat. Nera tokio idealo, kuris butu idealus tevas, idealus vyras, idealus zmogus ir viskas viename.

Tikrai nera o ka kalbeti apie moteris:))

Kalbama ne apie idealumą, o apie tai, kad vyras nemyli savo dukters vien dėl to, kad ji ne sūnus - tai ne šiaip sau "netobulas tėvas", o kažkoks psichas. Šiaip mano buvusiai klasiokei buvo panašiai: sužinojęs, kad gimė duktė, vyras iškėlė didžiulę sceną savo žmonai, nei tos dukters žiūri, nieko, patį dar pamaitink, aprūpink... Na, tokiu atveju klausimas, kam tokio vyro? Ar ne paprasčiau tiesiog gyventi vienai su vaiku ir turėti meilužį? Nes juk vyras, kuris nemyli savo vaiko - tai joks tėvas.

Aišku, čia svetimas nepasakys, kaip daryti geriau - juk žmogus vis tiek darys pagal save. Tačiau bent jau man atrodo, kad geriau be jokio vyro, nei su kažkokiu nesveiku.

Nesąmonė, kad vyrai nemyli dukrų.
Anot močiutės, tėvas buvo pasakęs, kad jei gims merga, tai nemylės. Nežinau, kiek tai buvo tiesa, tačiau buvau tėčio dukrelė. Ir ne vieną atvejį žinau, kai laukė sūnaus, sulaukė dukros ir buvo labai gerai.

Nereikia absoliutinti.

Ir beje, labai abejoju, kad jis su manimi mažyte "bovinosi", tiesiog ne toks vyras, kuris mokėtų apsieiti su mažais vaikais. Kiekvienas turime savų lūkesčių ir kartais sudėtinga susitaikyti, jei yra ne taip, kaip norėtum. pvz., tavo vyrui reikia laiko, kad susitaikytų, jog ne berniukas. Tu irgi savo lūkesčių turėjai - vat tėvas turi elgtis taip ir taip, o jis nesielgia. Kadangi konkrečiai neparašei, ką jis daro ar nedaro, tai negalime spręsti, ar viskas taip blogai. Gal tikrai dar per jaunas tėvystei. Aš netgi į brolio vaikus kitaip žiūriu, kai man buvo 20 metų ir kai dabar yra 30 metų. Galbūt apie mane 20metė irgi sakytų, kad aš nemyliu vaikų.

Situacija man pazystama,kadangi dukros tetis taip pat nemylejo,kas keisciausia nestumas buvo planuojamas,jis lauke jos gimimo,net pats dalyvavo.O po to eme ir pasikeite,nezaisdavo,nenesiodavo,nesivesdavo niekur,vis rasdavo del ko prie jos prikibti.Ziauru,bet jis taip ir nepasikeite.