Žiūrėti

Žiūrėti

Žiūrė|ti, žiūri, ~jo
1. turėti nukreipus kur akis, norint pamatyti: ž. kam į veidą, į akis. piktai, šnairomis, iš padilbų ž. ž. pro langą. žiūri, bet nemato. ar jau tu ~jai šitą filmą? javai - gražu ž.(vešlūs).
2. prk. būti nukreiptam į ką: langai ~jo į sodą. saulė žiūri pro langą.
3. paisyti, stebėti: nežiūri, ką kiti apie jį pamanys. nežiūrėk pigumo, bet gerumo. ~k, kad daugiau taip nedarytum!
4. turėti susidarius nuomonę: rimtai, lengvabūdiškai ž. į gyvenimą. žiūri į juos kaip į priešus.
5. tirti: gydytojas žiūri ligonį.
6. laukti, tikėtis: iš jo nežiūrėsiu nieko. vis iš mano rankų žiūri.
7. saugoti, rūpintis, tvarkyti: ~k namų, nelakstyk pakiemiais. jis žiūri tvarkos. pamotė jo nežiūrėjo. visi tik žiūri, kaip išsisukti. agurkai jau žiūrimi(skinami, renkami).kada ~si(taisysi)mano rašinį? ~jimas (1) ~tojas, ~toja dkt. (1)