Eiti

Eiti

Eiti, eina, ėjo
1. judėti iš vietos į vietą pėsčiomis, žingsniu: e. keliu. jis ne ėjo, o bėgo. äœia kelelis pėsčių einamas. eik šalin. einame valgyti, šokti, medžioti. e. pro duris, per lauką, į mokyklą, miškan.
2. keltis kitur (gyventi): e. į miestą gyventi.
3. smarkiai judėti: bangos tik eina. jis kaip ėjo nuo stogo (nupuolė)!penkios kulkos pro šalį ėjo. arklys kad eina keliu.!
4. plaukti, traukti, tekėti: ledai upe eina. debesys tik eina. upė eina. kraujas iš piršto eina.
5. važiuoti: traukinys, autobusas eina.
6. slinkti (apie laiką): dienos, mėnesiai eina.
7. tekėti (už vyro): e. už vyro, bernelio. kas už jo eis ? reikia e. už vedančio, o ne už žadančio (flk.) .
8. atlikinėti darbą, pareigas: e. apie gyvulius. tarnybą, sargybą e. laikinai einantis direktoriaus pareigas.|prk.: šis žodis eina papildiniu.
9. mokytis: ką einate iš geografijos? mokslus